Historia e Zvicrės
Historia moderne zvicerane konsiderohet se ka fillu nga viti 1291 me themelimin e konfederatės sė parė zvicerane nga 3 kantonet Uri, Schwyz dhe Unterwalden (sot Nidwalden dhe Obwalden) por thuhet se njėrėzit kanė jetuar edhe mė herėt dhe ndėr fiset pėrmendet fisi Celtic.
Nė vitin 1315, Duka Leopold (Armata e Habsburgut) dėrgoi njė ushtri tė fuqishme austriake pėr ta shkatrruar kėtė komb nė rritje por trupat zvicerane i mposhten nė vendin e quatur Morgarten. Me fitimin e kėsaj beteje komunitetet (kantonet) tjera filluan ti bashkohėn konfederatės kėshtu nė vitin 1332 i bashkohet Luzerni, pastaj nė vitin 1351 Zurich, 1352 Glaraus dhe Zug, 1353 Bern, 1481 Fribourg dhe Solothurn, 1501 Basel dhe Schaffausen , 1513 Appenzell. Gjatė kohės sė bashkimit tė kantonėve konfederata e Zvicrės fitoj pavarsinė nga perandori i shenjtė romak Maksimiliani I pas njė fitore nė Dornach nė vitin 1499.
Pas themelimit tė konfederatės pėr 200 vite zviceranet kishin fitore nėpėr betejat qė i kishin bėrė por nė vitin 1515 pas njė bashkimi tė forcave Franceze dhe Venedikut pėsuan humbje nė vendin e quatur Marignano (afėr Milanos). Kjo humbje ishte edhe njė nxitje ku pėr her tė parė largohen nga skena ndėrkombėtare dhe deklarojn neutralitetin. Nė kėtė kohė konfederata kishte 13 kantone ndėrsa mercenarėt zviceran pas deklarimti tė neutralitetit kanė shėrbyer nė ushtri tė huaja ku si shembull kemi garden zvicerane e cila shėrben nė Vatikan nė shėrbim tė Papės.
Pas neutralitetit edhe pse Zvicėra kishte disa tė drejta pėr tu mbrojtur nga lufėrat, nė vitin 1618 shpėrtheu lufta fetare 30 vjeqare (reformat protestante dhe katolike) e cila i shkaktoi pak mundim dhe kjo ndikoj pasi qė nė vitin 1519 Huldrych Zwingli kishte fillu ti mėsoj fjalėt protestant nė Zürich si dhe Jean Calvin nė Gjenevė por Zvicra qendrore mbeti katolike kėshtu qė konfederata nuk ka mundur tė vendos se nė cilėn anė tė marrė pjesė nė luftė. Gjatė kėsaj kohe para se tė shpallet liria fetare pjesa katolike bėn njė aleanc me Francėn e cila do tė rrezikonte vendin sepse lufta 30 vjeqare ka shkaktuar shumė turbullira nė Evropė. Nė kėtė kohė nė pjesėn veri-lindore tė Zvicrės filloj njė bom ekonomik nė industrin e tekstilit.
Nė vitin 1798 Franca e pushton Zvicrėn duke emruar Republika Helvetike por nė vitin 1803 me aktin e ndėrmjetsimit pėrsėri i rikthehet emri Konfederata e Zvicrės (nė Francė nė pushtet ishte Napoleon Bonaparta). Nė kėtė kohė konfederatės i bashkohen edhe kantonet: Aargau, St Gallen, Graubünden, Ticino, Thurgau dhe Vaud. Pas disfatės sė Napoleonit nga britanikėt dhe prusianėt (gjermanėt) nė Waterlo nė vitin 1815 kongresi i Vjenės pėr herė tė parė garanton zyrtarisht pavarsinė dhe neutralitetin e Zvicrės duke shtuar edhe kantonet Valais, Gjenevė dhe Neuchatel.
Lufta civile me 1847, gjatės sė cilės ushtria protestante tė udhėhequr nga gjenerali Dufour mposhti ligėn e veqant katolike tė quajtur Sonderbund ku bėnte pjesė kantoni Luzern dhe kjo luftė zgjati vetėm 26 ditė. Pas fitorės nga forcat e Dufour nė vitin 1848 krijohet njė kushtetut e re federale (shumica pėrdoret edhe sot) dhe Berni emrohet si kqyeqytet i Zv icrės. Me themelimin e kuvendit federal kantoneve u jipen shumė tė drejta ku dhoma e ulėt apo Nationalrat ka 200 anėtar tė ndara nga 26 kantone nė proporcion me numrin e popullsisė.
Nė mungesė tė mineraleve Zvicra filloj tė zhvilloj industrin e ndėrtimit, zhvillimin e turizmit ku bėhet edhe ndėrtimi i hekurudhave etj. Gjatė viteve 1850-1860 hapen 6 banka tė reja tregtare ndėrsa nė vitin 1863 themelohet kryqi i kuq nga Henri Dinant me seli nė Gjenevė. Pas njė korrupsioni politik opozita shkaktoi njė lėvizje pėr demokraci tė madhe ku nė vitin 1874 rishikohet kushtetuta dhe pastaj shumė ligje federale miratohen nga referendumi kombėtar pėr tė cilin edhe sot Zvicėra mbetet e famshme pėr kėtė. Njė peticion me 50 000 nėnshkrime mund tė sfidoj njė ligj tė propozuar, me 100 000 nėnshkrime mund tė imponojė njė votim publik mbi ndonjė ēėshtje tė re.
Pas kėsaj kohe Zvicėra nuk ka pasur mė luftėra duke qenė neutrale nė luftėn e parė dhe tė dytė botėrore edhe pse mė vonė ėshtė kritikuar pėr bankat zvicerane tė cilat kanė ndihmu nazistėt dhe pėr kėtė nė vitin 1998 dy bankat mė tė mėdha UBS dhe Credit Suisse kanė ra dakord qė ti paguajn 1.2 miliard dollar si kompenzim tė Holokaustit tė mbijetuarit dhe familjet e tyre. Edhe pse nė Zvicėr gjenden shumė organizata ndėrkombėtare dhe ka qenė aktive nė OKB zyrtarisht Zvicra bėhet antare e OKB-sė nė vitin 2002. Ne vitin 2005 i bashkohet zonės Shengen dhe pse ende nuk ėshtė antare e BE-sė.