Muzika
Muzika popullore ka qenė muzika mė e popullarizuar ndėr banorėt e fshatrave krysisht ndėrmjet viteve 1600 – 1800. Muzika dhe vallet popullore shoqėroheshin mė sė shumti me violinė. Kėngėt popullore ishin kėngė tė ecjes sė lehtė ose tė marshit dasmor (me karakter ceremonial).

Muzika klasike suedeze ndėrkaq qė nga vitet 1600 e kėndej ėshtė bėrė pjesė e muzikės klasike perėndimore. Kompozitori mė i njohur i barokut ėshtė Johan Helmich Roman , i cili ėshtė quajtur si baba i muzikės suedeze. Talenti i Franz Berwalds nuk ishte ēmuar sa duhet nė kohėn e tij. Kurse ndėr romantikėt suedez numrohen Hugo Alfvén, Wilhelm Peterson-Berger etj. Modernizmi pėrfaqėsohet nga Hilding Rosenberg dhe neoklasicisti Lars-Erik Larsson.

Ndėrkaq Carl Michael Bellman konsiderohet si kokė suedeze e kėndimit dhe rėndėsia e tij ka vazhduar edhe ndėr gjeneratat tjera. Sidomos ka inspiruar kėngėtarin Evert Taube dhe Cornelis Vreeswijk. Suedia ka dhėnė edhe emra tė njohur tė operės si Jenny Lind, Jussi Björling, Birgit Nilsson dhe Eric Ericson. Dy emrat e fundit madje llogariten si ndėr mė tė talentuarit nė botė.

Muzika bashkėkohore suedeze ka shėnuar suksese tė jashtzakonshme. Xhezi suedez shėnoi suksese edhe nė SHBA. Mė 1974 ishte Björn Skifs ai qė u radhit nė vendin e parė tė toplistave pėr singel. Pasuan mandej sukseset e grupit ABBA deri nė fillim tė viteve 1980. Duke vazhduar mė vonė me Roxette nga fundi i viteve 1980 kur pop-i suedez u bė i njohur nė gjithė botėn...

Muzika suedeze shitet nė botė si havėll. Sipas njė raporti nga viti 1999 kanė qenė vetėm Britania e Madhe dhe SHBA-ja qė mbanin shifra mė tė mira se Suedia nė konkurrencėn ndėrkombėtare tė tregut muzikor.

Janė tri gjėra qė e bėjnė tė veēant fenomenin muzikor suedez: insrumenti muzikjor i harpės, stili i tė kėnduarit pak a shumė baritor i njohur si kulning dhe grupi muzikor qė karakyrizohet me vallėzim ēiftesh dhe muzikė popullarizuese qė shkon sipas taktit 4/4. Por pėr mė tė vjetrit preferohet njė takt mė i lehtė.