Letėrsia
Historia e letėrsisė suedeze ėshtė shumė e vjetėr. Shėnimet e gdhendura nė njė gur, Rökstenen, konsiderohen si vepėr e vėrtetė letrare, e krijuar me qėllim tė ruajtjes sė mitologjisė nordike. Tekstet mė tė vjetra nė suedisht pėrmbajnė ligje tė provincave mesjetare qė u shkruan gjatė viteve 1200 dhe nė fillim tė viteve 1300. Gjatė mesjetės gati e gjithė letėrsia ishte e llojit religjioz dhe shkruhej latinisht. Ndėrkaq burimi mė i vjetėr historik i Suedisė ėshtė kronika e Erikut, Erikskrönikan.

Letėrsia e renesansės filloi tė paraqitet nė vitet 1600. Romani i parė nė suedisht u publikua nė vitet 1665-1668 nga Urban Hiarne. Ndėrkaq me formimin e Akademisė Suedeze mė 1786 u dinamizua me tė madhe letėrsia dhe format tjera kulturokrijuese.

August Strindberg, bėn pjesė ndėr shkrimtarėt mė tė njohur suedez i cili dominoi skenėn letrare suedeze gjatė viteve 1880 deri nė vdekje dhe i cili vuri bazat e natyralizmit letrar nė Suedi. Ai bėn pjesė nė radhėn e shkrimtarve mė tė mėdhenj suedez me veprat ”Dhoma e kuqe” dhe ”Zonjusha Zhulietė”. Strindberg ka shkruar prozė dhe poezi ndėrkaq nė sferėn ndėrkombėtare njihet mė shumė si dramaturg.

Shkrimtarė tjerė tė asaj periudhe: Erik Gustaf Geijer, Fredrika Bremer, Ola Hansson etj. Ndėrkaq shkrimtarja mė e njohur u bė Selma Lagerlöf e cila me librin ”Udhėtimet e mrekullueshme tė Nils Holgersonit nėpėr Suedi”, mėsoi fėmijėt pėr gjeografinė e Suedisė.

Shkrimtari Verner von Heidenstam nė vend se tė mirrej me letėrsinė natyraliste dhe realiste ju pėrkushtua romantizmit, individualizmit dhe sensualizmit.

Gustaf Fröding ndėrkaq nisi njė epokė tė re letrare nė Suedi , neoromantizmin dhe simbolizmin qė pėrfaqėsohet edhe nga shkrimtarėt e tjerė si Hjalmar Söderberg, Bo Bergman, Sigurd Agrell etj.

Lirika suedeze u ndikua shumė nga modernizmi duke u trajtuar me format mė tė ndryshme tė vjershėrimit. Te modernistėt bėjnė pjesė Per Lagerkvist, Edit Södergran, Karin Boye, Stig Dagerman dhe Artur Lindkvisrt.

Letėrsia e viteve 1900 karkaterizohet me shkrime e botime tė shumta letrare ku pėrshkruhen dallimet klasore nė shoqėri, parasėgjithash brenda bujqėsisė. Shumė nga shkrimtarėt e lėvizjes sė punėtorėve ishin autodidakt si psh Ivar Lo-Johansson. Vilhelm Moberg ėshtė ndėr mė tė njohurit nga ky grup shkrimtarėsh ku bėnte pjesė edhe Harry Martinson, Moa Martinson, Jan Fridegård etj.

Nė vitet 1960 u ngrit me tė madhe aktivizimi politik nė shoqėri kėshtuqė u bėn aktual romanet dokumentare. Jan Myrdal futi nė pėrdorim konceptin libėr-raportues, ndėrsa pati shkrimtarė qė zunė tė pėrshkruajnė nė librat e tyre studimet, shėndetėsinė dhe burokracinė. Disa vite mė vonė Astrid Lindgren shėnoi suksese tė jashtzakonshme me tregimet e saj romantike dhe pėr fėmijė pėr figurat si ”Pipi qorapgjata” dhe ” Ronja vajza e Piratit”. Lindgren u bė ndėr shkrimtaret mė tė lexuara nė botė dhe simboli mė i popullarizuar i letėrsisė suedeze.

Letersia bashkėkohore ka emra tė shumtė si Henning Mankell, Sjöwall/Wahlöö, Jan Guillou, Tomas Tranströmer etj, etj.Tranströmer ndėrkaq u shpall fitues i Ēmimit Nobel pėr letėrsi pėr vitin 2011.