Sponzor i kėtij seksioni »

Sweden.se »
Shumica e materialeve nė kėtė seksion
janė tė bazuara nga portalet zyrtare tė promovimit si: www.sweden.se

Suedia dhe 20 fakte tė njohura qė e bėjnė tė veēantė nga shtetet tjera

Shpesh kemi ndėgjuar rreth tė mirave socio-ekonomike nga shtetet nordike ku edhe Suedia pothuajse nė shumicėn e rasteve pėrmendet si njė shtet qė sjell mundėsi tė ndryshme pėr tė gjithė banorėt qė jetojn atje. Prej shumė gjėrave tė cilat nuk mund ti pėrmbledhim me njė vend, ne kemi vendosur tju sjellim juve disa fakte interesante tė cilat kanė tė bėjn me Suedinė.

  1. Qysh nga vitet 1800-ta karkaleci i detit (se: kräftskiva) ka qenė i njohur nė Suedi. Peshkatarėt nė vitin 2013 kanė kapur 186 000 kg ku shumica prej tyre ėshtė ngrėnė nė festimin tradicional gjatė muajit Gusht.
  2. Nė Suedi jetojn 20 000 banorė tė minoritetit Sami ku qė nga viti 1993 ata kanė parlamentin e tyre dhe nė vitin 2000 gjuha Sami ėshtė pranuar zyrtarisht.
  3. Ēdo ditė nė 313 dyqanet e mobiljeve tė IKEA-s nė mbarė botėn janė ngrėnė rreth 1 836 000 qofte ku mė sė shumti janė ngrėnė nga gjermanėt pasi ata janė edhe frekuentuesit mė tė shpeshtė tė kėtij rrjeti dyqanesh.
  4. Qė nga viti 1901 janė dhėnė 561 ēmime nobel, ēmimi ėshtė si trashėgimi i shpikėsit tė dinamitit Alfred Nobel.
  5. Nė Suedi 48 % e prodhimit tė energjisė vjen prej burimeve tė ripėrtėritėshme ku gati 95% e saj vjen nga hidrocentralet.
  6. Suedia ka fituar 625.5 medalje olimpike ku 475.5 vijn nga lojėrat olimpike verore ndėrsa 150 nga ato dimėrore. Njė medalje e artė ėshtė ndarė me Danimarkėn.
  7. Ēdo muaj nga qyteti i Stockholm-it mblidhen rreth 993 000 kg meturina tė ushqimit dhe ky ushqim shėndrrohet nė lėndė djegėse (benzinė) duke prodhuar 115 000 m3 tė cilėn e shfrytėzojn autobusat dhe taksit e Stockholmit si karburant.
  8. Suedia ka rreth 9.7 milion banorė ku 23% prej tyre janė nėn moshėn 20 vjeēare dhe 15% kanė lindur nė njė vend tjetėr.
  9. Rreth 300 000 deri 400 000 drerė enden nėpėr pyjet suedeze, pavarėsisht nga fakti se 100 000 prej tyre vriten gjatė gjuetisė vjetore ku marrin pjesė rreth 250 000 njerėz.
  10. Prindėrit suedez kanė tė drejtė ti shfrytėzojn 480 ditė pushim tė paguar pėr kujdesjen e fėmijės ku 60 ditė janė tė rezervuara pėr baba. Nė vitin 2012 pėr babanė janė marrė 24% nga numri i pėrgjithshėm.
  11. Rripi i sigurisė nėpėt automjete pretendohet tė ketė shpėtuar 1 miljon jetė i cili ėshtė lėshuar nė qarkullim nė vitin 1959 nga kompania suedeze Volvo. Ky rryp i sigurisė gjendet nė 1 miliardė automjete tė ndryshme.
  12. Vetėm 1 % e mbeturinave shtepiake nė Suedi pėrfundojn nė vendet ku hedhen pleherat. 90 % e kanaēeve tė aluminit riciklohen.
  13. Nė vitin 1944 nė Suedi ėshtė legalizuar mardhėnia e gjinisė sė njėjtė. Njė pjesė tė kėsaj e ka meritu njė shoqatė pėr edukimin seksual e formuar nė vitin 1933.
  14. Nė Suedi janė 95 700 liqenjė mė tė mėdhenjė se 100m x 100m. Kjo mbulon 9% nga sipėrfaqja e pėrgjithėshme ku disa liqenjė kanė emra qesharak si psh "lördagsträsk" qė dmth pėrmbytjet e tė shtunės.
  15. Mesatarja qė njė turist shpenzon pėr njė ditė nė Suedi ėshtė 800 SEK (86 €). Nė vitin 2012 turistėt kanė shpenzuar rreth 11 miliardė euro. Shumica e turistėve thonė se vijnė tė blejnė.
  16. Suedia e ka ndaluar e para rrahjen e fėmijėve nė shkollė nė vitin 1979 dhe nga ajo kohė e kan bėrė njėjtė edhe 35 shtete tjera.
  17. Puna mesatare e njė suedezi nė vit ėshtė 1644 orė duke e krahasuar me mesatarėn nga organizata OECD nė rank botėror qė ėshtė 1776 orė. Nė kėtė list Suedia renditet e 6 nė rank botėror.
  18. Suedia ėshtė e gjatė 1574 km e cila ēon nė temperatura ekstreme. Mė e ulėta ėshtė regjistruar nė veri gjatė muajit Shkurt -53 gradė ndėrsa mė e larta nė jug gjatė muajit Qershorė +38 gradė.
  19. Selma Lagerlėf ėshtė njė nga 7 fituesit suedez tė ēmimit nobel nė literaturė si dhe femra e parė nė botė qė ka fitu ēmimin nė kėtė lėmi. Libri i saj "Gösta Berling's Saga" ėshtė nė dispozicion nė 50 gjuhė tė ndryshme.
  20. Nė Suedi rreth 85 % e banorėve jetojnė nė qytete ku Stockholmi si kryeqytet ka numrin mė tė madh ndėrsa nė vendin e dytė ėshtė Göteborg nė perėndim dhe pastaj Malmö nė jug.

Fotografitė janė marrė nga portali www.imagebank.sweden.se

Renditja e autorėve nė bazė tė fotografive:
Carolina Romare/imagebank.sweden.se
Staffan Widstrand/imagebank.sweden.se
Image Bank Sweden (nobel.se)
Sara Ingman/imagebank.sweden.se
Melker Dahlstrand/imagebank.sweden.se
Fredrik Nyman/imagebank.sweden.se
Ola Ericson/imagebank.sweden.se

Portali zyrtar i Suedisė
www.sweden.se

Instituti suedez
www.si.se

Portali i qeverisė
www.government.se

Portali zyrtar i turizmit
www.visitsweden.com

Statistikat e Suedisė
www.scb.se

Institut i emigrimit
www.immi.se

Bordi i migrimit nė Suedi
www.migrationsverket.se

Portal turizmi
www.sverigeturism.se

Mirėse vini nė Stockholm
www.visitstockholm.com

Lajmet nė Anglisht
www.thelocal.se

Ministria e punėve tė jashtme
www.swedenabroad.com

Databazė me fotografi
www.imagebank.sweden.se