Kush jemi ne? »

Emigranti »
Emigranti ėshtė njė ndėr projektet
mė tė mėdha kushtuar diasporės shqiptare » vazhdon

Historia e Norvegjisė

Norvegjezėt janė pasardhės tė vikingėve, njė popullsi skandinave qė luajti njė rol shumė tė rėndėsishėm nė historinė europiane mes viteve 800 dhe 1100. Gjatė periudhės vikinge, krahinat qė sot janė pjesė e Norvegjisė, filluan tė bashkohen gradualisht nėn njė mbret tė vetėm. Mbreti Harald Hårfagre mori nėn kontroll pjesėn jugore dhe atė perėndimore tė Norvegjisė pas betejės sė Hafrsfjord-it, nė vitin 880, dhe themeloi mbretėrinė e tij me qendėr nė Avaldsnes nė Karmųy.

Nė vitin 995, mbreti Olav Tryggvason ndėrtoi kishėn e parė nė Norvegji nė Moster (Bųmlo), dhe filloi konvertimin e norvegjezėve nė fenė e krishterė. Pas betejės sė Stiklestad-it, nė vitin 1030, feja e krishterė u bė fe shtetėrore e Mbretėrisė sė Norvegjisė. Pas njė periudhe gati 100 vjeēare me luftė civile, nė vitin 1130, mbreti Sverreętten arriti tė shtrijė pushtetin e tij nė tė gjithė Norvegjinė. Mbretėria e Norvegjisė arriti kulmin e fuqisė sė saj (nė aspektin ushtarak, ekonomik dhe kulturor) gjatė sundimit tė mbretit Håkon Håkonssen.

Familja mbretėrore norvegjeze u bashkua me familjen mbretėrore suedeze nė vitin 1319 dhe mė pas me atė daneze nė vitin 1380. Anėtari i fundit i familjes mbretėrore norvegjeze me tė drejtė trashėgimi tė fronit tė Mbretėrisė sė Norvegjisė vdiq nė vitin 1387. Norvegjia u bė pjesė e Bashkimit tė Kalmarit (Kalmarunionen) sė bashku me Danimarkėn dhe Suedinė nė vitin 1397. Nė vitin 1450, Suedia doli nga bashkimi si mbretėri mė vete. Norvegjia vazhdoi bashkėjetesėn me Danimarkėn nė formėn e njė bashkimi personal tė kurorės (Mbreti i Danimarkės ishte gjithashtu edhe mbret i Norvegjisė, por tė dy shtetet do tė ishin tė pavarur nė politikėn e brendshme). Ky bashkim, i cili zgjati pėr 434 vjet, filloi tė quhet nė shekullin e 18-tė, si "nata e 400 viteve" sepse Norvegjia ishte gjysma e dobėt e bashkimit dhe praktikisht drejtohej nga Kopenhaga. Periudha 1570-1721, u karakterizua nga luftra shumėvjeēare tė Mbretėrisė Danezo-Norvegjeze me Mbretėrinė e Suedisė dhe nga taksa tė larta pėr tė financuar kėto luftėra. Me pėrjashtim tė Luftės sė Kalmarit, nė pėrfundim tė sė cilės, nė vitin 1613, u pėrcaktua se territoret e veriut i pėrkisnin Norvegjisė, tė gjitha luftėrat e tjera pėrfunduan me fitoren e Suedisė dhe humbje tė territoreve norvegjeze: Bohuslän, Jämtland dhe Härjedalen.

Mbretėria Danezo-Norvegjeze ishte aleate e Napoleon Bonoparten ndėrsa Mbretėria e Suedisė lidhi aleancė me Anglinė dhe Prusinė. Mbas disfatės sė Napoleon Bonopartit, nė paqen e Kiel-it nė vitin 1814, Norvegjia iu dha nėn sundim si shpėrblim lufte Mbretit tė Suedisė. Gjatė pranverės sė vitit 1814, duke pėrfituar nga vazhdimi i veprimeve luftarake nė Evropė, u mblodh parlamenti norvegjez nė Eidsvold. Parlamenti miratoi me 17 maj 1814 Kushtetutėn e Norvegjisė, "Grunnloven av 1814". E frymėzuar nga kushtetutat e SHBA dhe Francės, kushtetuta norvegjeze ishte tepėr liberale pėr kohėn e saj. Mbas njė lufte tė shkurtėr mes Danimarkės/Norvegjisė dhe Suedisė, Norvegjia u bė pjesė e njė bashkimi personal tė kurorės me Suedinė. Danimarka mbajti sovranitetin mbi Groenlandėn, Islandėn dhe ishujt Farėje (Fęrųyene). Kėto territore ishin deri nė 1814 pjesė e Norvegjisė dhe administroheshin nga Norvegjia.

Pakėnaqėsia e norvegjezėve pėr bashkimin me Suedinė erdhi nė rritje dhe nė vitin 1905, Suedia u detyrua tė njohė pavarėsinė e Norvegjisė. Norvegjezėt e shprehėn vullnetin e tyre pėr shkėputje nga Suedia me njė referendum ku vetėm disa qindra vota ishin nė favor tė bashkimit me Suedinė. Qeveria norvegjeze ia ofroi kurorėn e Norvegjisė princit Carl tė Danimarkės. Nė njė referendum tė dytė, shumica e norvegjezėve me tė drejtė vote pėrkrahu monarkinė si formė organizimi tė shtetit dhe princin Carl si mbret tė Norvegjisė. Nė kurorėzimin e tij si mbret i Norvegjisė, princi Carl mori emrin Haakon VII. Familja mbretėrore norvegjeze i pėrket, sė bashku me familjen mbretėrore tė Danimarkės, shtėpisė princėrore tė Gjermanisė veriore Schleswig-Holstein-Sonderburg-Glücksburg (njė nga degėt e shtėpisė mbretėrore Oldenburg).

Norvegjia ishte shtet asnjanės nė Luftėn e Parė Botėrore. Qeveria norvegjeze mendoi tė ndiqte parimin e neutralitetit edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Me 9 prill 1940, Gjermania sulmoi Danimarkėn dhe Norvegjinė. Mbas rreth 2 muaj luftimesh, Gjermania arriti tė pushtojė tė gjithė Norvegjinė. Pushtimi pėrfundoi me 9 maj 1945 me kapitullimin e forcave gjermane nė Norvegji. Pėrvoja e Luftės sė Dytė Botėrore dhe frika e ekspansionit sovjetik shkaktuan njė ndryshim rrėnjėsor nė politikėn e jashtme tė Norvegjisė. Norvegjia ėshtė njė nga shtetet themeluese tė NATO-s nė vitin 1949. Norvegjia luajti njė rol mjaft aktiv nė krijimin e Organizatės sė Kombeve tė Bashkuara nė vitin 1945. Norvegjezėt kanė votuar 2 herė nė referendum pėr tu bėrė pjesė e Bashkimit Evropian, nė 1974 dhe 1994. Nė tė dy referendumet, shumica e votuesve u shpreh kundėr pranimit tė Norvegjisė nė Bashkimin Evropian.

Burimi i informacioneve: Wikipedia.org

Portali zyrtar i turizmit
www.visitnorway.com

Portal publik
www.norway.no

Portali i qeverisė
www.regjeringen.no

Statistikat e Norvegjisė
www.ssb.no

Portali i turizmit nė Oslo
www.visitoslo.com

Drejtoria norvegjeze e emigracinit
www.udi.no

Misionet diplomatike tė Norvegjisė
www.norway.info