Njė pasqyrė e shkurtėr rreth Kanadės

Ndėrsa traditat e aborigjenėve ishte qė banorėt e hershėm kishin trashėguar pjesė te Kanada-sė qė nga agu i kohės, studimet e arkeologjistėve tregojnė prezencen njerėzore nė veri Yukon rreth 26,000 vjet mė parė, dhe nė jug tė Ontario rreth 9,500 vjet mė para. Evropianėt e parė erdhėn kur Vikingėt u vendosėn pėrkohėsisht nė L'Anse aux Meadows pas vdekjes sė Krishtit. Evropianėt e ardhshėm qė eksploruan bregdetin e Kanada-sė Atlantike ishin John Cabot nė 1497 dhe Martin Frobisher nė 1576 nga Anglia, dhe Jacques Cartier nė 1534 dhe Samuel de Champlain nė 1603 nga Franca. Ligjet e para tė pėrhershme europiane u themeluan nga francezėt nė Port Royal ne 1605 dhe Quebec City nė 1608, dhe nga britaniket nė Newfoundland rreth 1610. Eksploruesit europian sollėn sėmundjet europiane, tė cilat u pėrhapėn nė mėnyrė tė shpejtė midis aborigjenėve, gjė e cila solli uljen e popullsisė aborigjene.

Politika

Kanadaja ka nje forme qeverisje "Republike Federale".Shteti eshte i perbere nga disa shtete te tjera me te vogla.Ka dhomen e Senatit dhe parlamentin.Presidenti zgjidhet nga populli. Qendra politike e saj eshte Otawa.

Gjeografia

Kanadaja, sė bashku me Alaskėn, zė pjesėn veriore tė Amerikės sė Veriut, pas Rusisė, ėshtė vendi mė i madh nė botė pėr nga sipėrfaqja. Nė jug dhe nė veriperėndim kufizohet me SHBA dhe nė tri anė laget nga deti: oqeani Paqėsor nė perėndim, oqeani i Ngrirė Arktik nė veri dhe oqeani Atlantik nė lindje.

Territori i Kanadasė mund tė ndahet nė tri zona. Nė verilindje gjejmė zonėn me male tė vjetėr, tė sheshuar nga erozioni, e cila quhet Mburojė Kanadeze. Nė zonėn qendrore, pėrreth gjirit tė Hudsonit, shtrihet zona e sheshtė e Ultėsirave Qendrore. Nė perėndim ngrihen vargmalet e Brigjeve dhe malet Shkėmborė.

Kanadaja ėshtė e rrethuar nga ishuj tė shumtė, sidomos nė veri tė vendit, qė shtyhen deri pranė Polit tė Veriut. Nė lindje, nė Atlantik, ndodhet ishulli mė i madh: ishulli Toka e Veriut. Nė perėndim brigjet janė shkėmbore, me fjorde tė thellė.

Lumenj tė shumtė e pėrshkojnė Kanadanė, shumica derdhen nė veri dhe janė tė ngrirė nė shumicėn e kohės. San Lorenci buron nga liqeni Ontario dhe derdhet nė Atlantik. Ky lumė lidh oqeanin me pesė Liqenet e Mėdhenj.

Nė Kanada nė veri ndodhen plot 250 mijė liqene. Mė kryesorėt janė: Liqeni i Sipėrm, Huron, Eire, Miēigan dhe Ontario, qė pėrbėjnė, nė jug, njė pjesė tė kufirit me SHBA.

Kanadaja ka klimė tė ftohtė dhe mbulohet nga pyjet. Mė tė pėrhapur janė pisha e bardhė dhe sidomos, panja e sheqerit, simbol i njohur i vendit: gjethja e saj ėshtė edhe nė flamurin kanadez. Ultėsira Qendrore pėrbėhen nga prerķ tė gjera.

Sot Kanadaja ėshtė njė ndėr shtatė vendet mė tė industrializuara tė botės. Zhvillimi i saj ekonomik i pėrket kohėve tė vona dhe ka ndodhur nė sajė tė lidhjeve tė ngushta me ekonominė e SHBA. U zgjerua sektori industrial (siderurgji dhe metalurgji) dhe industria minerare. Nėntoka e Kanadasė ėshtė e pasur me ar, argjend, hekur, nikel, amiant, uranium dhe burime energjetike (qymyr, gaz natyror dhe naftė).

Sektori industrial i teknologjisė sė lartė (informatika, elektronika, bioteknologjitė, telekomunikacioni) dhe pėrpunimi i drurit ka bėrė pėrparime tė mėdha. Kanadaja prodhon 30% tė letrės qė pėrdorin gazetat nė tė gjithė botėn. Vetėm njė pjesė fare e vogėl e tokės (rreth 10%) pėrdoret nga bujqėsia. Mbillet gruri (prodhues kryesor nė botė), elbi dhe tėrshėra. Kanadaja, Meksika dhe SHBA kanė krijuar NAFTA-n (North American Free Trade Agreement), njė bashkim qė i ka forcuar marrėdhėniet e tyre tregtare.

Popullsia

Kanadaja banohet thuajse tėrėsisht nga popullsia e bardhė, e formuar nga pasardhėsit e kolonizatorėve evropianė. Sot, mbi 60 % e popullsisė flet anglisht, rreth 24% frėngjisht (Kubek). Grupe tė tjera pėrbėhen nga italianė, gjermanė dhe holandezė. Kohėt e fundit janė shpėrngulur edhe shumė shqiptarė. Niveli i jetesės sė kanadezėve ėshtė shumė i lartė dhe janė mjaft tė zhvilluara shėrbimet sociale. Popullsia e dikurshme vendase, lėkurėkuqtė dhe eskimezėt, jetojnė tė mėnjanuar dhe pėrbėjnė 0.5 milionė banorė. Rajoni lindor, sidomos zona e Liqeneve tė Mėdhenj nė kufi me SHBA ėshtė pjesa mė e populluar e Kanadasė, ku ndodhen edhe qytetet mė tė rėndėsishme. Nė pjesėn tjetėr tė vendit, zona tė gjera janė pak tė ose aspak tė populluara. Qyetet kryesore janė: Otava (340.000 banorė) kryeqyteti federal, Monteral (1.100.000 banorė), Toronto (2.800.000 banorė) dhe Vankuver (600.000 banorė).

Kultura

Kanada ėshtė njė vend mėrgimtarėsh (emigrantėve) dhe kultura e sajė ėshtė njė mikro mozaik i kulturės botėrore. Nė kėtė mozaik kanadezė edhe kultura e krijuar mbi themelet shqiptare ka arritur tė zhvillohet nė njė shkallė organizimi shoqėrorė nė bashkėsi kulturore. Pėr zhvillimin e mė tutjeshėm tė kėsaj kultre pėrkujdesen organizata e bashkėsi tė ndryshme shoqėrore shqiptare dhe kandeze qė nė gjirin e vetė kanė shqiptarė dhe fėmijt e tyre me shtetėsi kanadeze dhe pjestarė tjerė tė kėsaj shtetėsie.

Si elemente tė kėsaj kulture ėshtė edhe shkolla shqipe "Nėnė Tereza" nė Montreal, themelar mė 19 Janar 2002 nga Bashkėsia Shqiptare e Kubekut ne Montreal

Burimi i informacionit: Wikipedia Shqip

Gazetė nė Kanadė
www.albaniantime.info

Bashkesia Shqiptaro - Kanadeze
www.albcan.org

Bashkesia Shqiptare e Kebekut
www.bashkesia.com

Shoqėria Shqiptare - Vancouver
www.eaglesland.org

Alba Immigration
www.albaimmigration.ca

Komuniteti shqiptar nė Edmonton
www.shoqata.ca