Azili nė Gjermani

Permbledhje e shkurter e politikes kombetare te azilit

Politika e qeverisė federale pėr tė huajt dhe azilin bazohet nė aktin e imigracionit, i cili hyri nė fuqi mė 1 janar 2005. Me vėnien nė zbatim tė kėtij akti, pėrkufizimi i azilit politik ėshtė pėrmirėsuar nė mėnyrė tė ndjeshme. Jo vetėm persekutimi nga shteti, por edhe ai nga aktorėt joshtetėrorė njihet tashmė si motiv pėr dhėnien e statusit tė refugjatit, nė bazė tė Konventės sė Gjenevės. Nė ligjin e ri, njihet tashmė konkretisht edhe mbrojtja nga persekutimi me baza gjinore.

Qė prej nėntorit tė vitit 2006, personat qė janė subjekt i mbrojtjes shtesė (Duldung) mund tė pėrfitojnė leje vendosje, sidoqoftė, vetėm nėse dėshmojnė se janė tė punėsuar rregullisht. Pėrpara hyrjes nė fuqi tė kėsaj rregulloreje tė re, kėta refugjatė kishin mbetur me status ligjor tė pasigurt, edhe pse shumė prej tyre jetonin prej vitesh nė Gjermani.

Paraqitja e kėrkesės pėr Azil

Nė rast se i huaji i dhėnė vetėdeklarohet si azilkėrkues, ndėrkohė qė gjendet tashmė nė vend, ai/ajo do tė drejtohet te qendra mė e afėrt e pritjes dhe do tė strehohet atje. Shpėrndarja e azilkėrkuesve bazohet nė kuotat e pranimit tė parashikuara nga legjislacioni i landeve individuale federale gjermane. Azilkėrkuesi do tė shkojė dhe dorėzojė kėrkesėn e vet pėr azil nė degėn e jashtme tė Zyrės Federale, e cila gjendet pranė njė qendre pritjeje. Nė degėn e jashtme do tė hapet njė dosje pėr rastin e azilkėrkuesit brenda sistemit MARiS.

Fillimisht, konstatohet nėse kėrkesa e paraqitur pėr azil ėshtė kėrkesė fillestare, kėrkesė vijuese apo kėrkesė e shumėfishtė. Tė dhėnat e azilkėrkuesit hidhen nė Regjistrin Qendror tė tė Huajve. Mė tej, pas dorėzimit tė kėrkesės pėr azil, merren shenjat e gishtėrinjve tė azilkėrkuesit dhe i bėhen foto. Mė pas, azilkėrkuesit i lėshohet leja e pėrkohshme e qėndrimit, duke i dhėnė, kėshtu, tė drejtėn pėr tė qėndruar pėrkohėsisht nė vend derisa tė pėrfundojė ēėshtja e tij/saj e azilit.

Vendimi

Vendimi pėr kėrkesėn pėr azil merret nga Zyra Federale, pasi azilkėrkuesi tė jetė dėgjuar personalisht dhe nė vijim tė hetimeve tė mėtejshme pėr pėrcaktimin e fakteve dhe rrethanave tė ēėshtjes, kur ėshtė e nevojshme.

Pasojat e vendimit

Nėse aplikuesi konsiderohet si person me tė drejtė pėr tė pėrfituar azil ose nėse konstatohet se pėrmbushen kushtet e nenit 60, paragraf 1, tė aktit gjerman tė qėndrimit, ai/ajo pėrfton statusin ligjor brenda territorit federal, sipas parashikimeve tė konventės sė Gjenevės dhe pajiset me lejen e qėndrimit, nė bazė tė sė cilės ai/ajo mund tė nisė punėsim me fitim.

Gjatė qendrimit

Pėrfitimet ofrohen nė formė jomonetare dhe si kontribute financiare: strehim, veshmbathje, shkollim (mė shumė se 3 muaj qėndrim), kujdes shėndetėsor.

Liria e lėvizjes

Azilkėrkuesit mund tė lėvizin lirisht brenda dhe jashtė qendrės sė strehimit dhe nė objektet e pėrbashkėta tė strehimit. Sidoqoftė, ata nuk kanė tė drejtė tė kėrkojnė tė jetojnė nė njė shtet tė caktuar federal apo nė njė vend tė dhėnė.

Punėsimi

Azilkėrkuesit iu jepet mundėsi tė hyjnė nė tregun e punės, njė vit pas dorėzimit tė kėrkesės pėr azil. Sidoqoftė, ata mund tė marrin njė vend pune, vetėm nė rast se pozicionin nuk mund ta zėrė njė shtetas gjerman, shtetas i BE-sė apo njė i huaj tjetėr qė ka status preferencial qėndrimi. Kėrkohet leje pune e lėshuar nga Zyra e punės. Pėrjashtime nga ky rregull mund tė ketė vetėm nė raste vėshtirėsie tė veēantė.

Jo status i perjetshem

Revokimi i statusit tė azilantit apo refugjatit, nuk ēon automatikisht nė humbjen e sė drejtės sė qėndrimit, pasi personi nė fjalė mund tė ketė pėrfituar, ndėrkohė, tė drejtėn e qėndrimit pėr arsye tė tjera (pavarėsisht statusit tė azilit). BAMF-i ka si detyrim tė pėrcaktojė pas njė periudhe maksimale prej tre vjetėsh nėse statusi duhet tė revokohet. Nėse jo dhe nė rast se personi nė fjalė ka zotėruar leje qėndrimi pėr tre vjet, ai/ajo mund tė aplikojė pėr leje tė pėrhershme qėndrimi.

Organizatat e perfshira ne procesin e azilit dhe kthimit

  • Zyra Federale pėr Migracionin dhe Refugjatėt (Bundesamt für Migration und Flüchtlinge / BAMF)
  • Pritja/Strehimi: autoritetet vendore dhe rajonale nė bashkėpunim me ofruesit e shėrbimeve
  • Kėshillimi i pėrqendruar te qėndrimi nė Gjermani: organizatat e ndihmės, agjencitė vullnetare, nismat lokale, kėshillat vendore dhe rajonale, Pro Asyl, etj.
  • Kėshillim pėrpara nisjes dhe kthimit tė mundshėm: organizatat e ndihmės, agjencitė vullnetare, nismat lokale, kėshillat e refugjatėve, administrate vendore dhe rajonale, zyra e kėshillimit pėr kthimin e IOM-it nė Berlin, etj.
  • Dėbimi i mundshėm: autoritetet lokale pėr tė huajt dhe policia kufitare

Burimi i informacionit ėshtė marrė nga:
Rrjeti i Qendrave tė Shėrbimit pėr Migrantėt - IOM www.migrantservicecentres.org

Informacione shtesė rreth ligjit pėr azil mund tė gjeni tek zyra federale pėr tė huaj
www.auswaertiges-amt.de

Zyra pėr tė huaj
www.auswaertiges-amt.de

Zyra pėr migrim dhe refugjatė
www.bamf.de

Ministria e Brendshme
www.bmi.bund.de

Ambasada nė Prishtinė
www.pristina.diplo.de

Zyra pėr regjistrim nė Berlin
www.berlin.de/labo/auslaender

Ambasada e Kosovės nė Gjer.
www.ambasada-ks.net/de